Tymai

Tymai – kas tai?

Tymai – tai užkrečiama virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Sergantysis aplinkinius tymais gali užkrėsti aplinkinius 3-5 dienas iki ir 5 dienas po bėrimo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, tymų virusas su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir labai greitai plinta. Virusas, patenkęs į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę, nukeliauja į limfmazgius, o vėliau su krauju išplinta po visą organizmą. Dažniausiai tymais suserga 1-8 metų vaikai, kartais paaugliai ir suaugusieji. Dažniau sergama rudenį ir pavasarį. Tymų virusas labai jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kas sukelia tymus?

Tymus sukelia Paramyxovirus šeimos virusas. Imlumas tymams yra labai didelis, dėl to anksčiau jais sirgo beveik visi (95—98%) neskiepytieji. Skiepyti vaikai serga retai. Tymais serga tik žmonės, todėl ši liga gali būti visiškai likviduota.

Susirgimo tymais požymiai ir eiga

Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 8-17 (kartais 21) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas.
Ligos pradžia. Staiga iki 38,5-39˚C pakyla temperatūra, vaikas sloguoja, sausai kosti, kartais užkimsta. Akys paburksta, parausta, bijo šviesos, ašaroja. 1-3 dienos iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų – pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio vadinamųjų Filatovo-Kopliko dėmelių. Vaikas atsisako valgyti, gali pradėti viduriuoti.
Bėrimo periodas. Po 2-5 dienų temperatūra vėl pakyla, būklė pablogėja. Odą už ausų, veidą išberia rausvomis dėmėmis; dauguma jų greit virsta susiliejančiais mazgeliais. Pirmą dieną išberia veidą, kaklą, antrą – liemenį, trečią – rankas ir kojas. Tuomet mazgeliai ant veido ima nykti.
Sveikimo periodas. 4-5 bėrimo dieną krinta temperatūra, švelnėja kosulys, gerėja savijauta, ligonis pradeda sveikti. Nykstant bėrimui, oda dar 5-8 dienas būna rusva, t.y. lieka pigmentacija. Vieną kartą susirgus tymais, daugiau jie nebepasikartoja.

Kaip diagnozuojami tymai?

Susirgimqą tymais gydytojas diagnozuoja remiantis ligos požymiais ir eiga. Retais atvejais atliekami specialūs fermentiniai tyrimai antikūnių nustatymui kraujyje arba tymų virusas išskiriamas iš sekreto ar kraujo. Dažniausiai pastarieji būdai diagnostikoje taikomi mokslinių tyrimų metu.

Kokios būna susirgimo tymais komplikacijos?

Dėl virusinio kvėpavimo takų pažeidimo, lengviau patenka ir bakterinė infekcija, kuri sukelia bakterines komplikacijas:
•    ausies uždegimas.
•    Pneumonija (plaučių uždegimas).
•    Stomatitas (burnos gleivinės uždegimas).
•    Sinusitas;
•    laringitas (balso aparato uždegimas).
•    Enterokolitas (žarnyno uždegimas);
•    Encefalitas (smegenų uždegimas);
•    Poūmis sklerozuojantis panencefalitas – tai reta, bet sunki, dažniausiai mirtina liga, kai virusas pažeidžia smegenis. Liga gali prasidėti po kelių mėnesių ar net metų po persirgtų tymų.
Dažniausiai tymai komplikuojasi nusilpusiems po kitų ligų, sergantiems rachitu, mažakraujyste, blogai augantiems ir vyresniems vaikams. Esant tymų komplikacijoms, dažnai reikalingas gydymas ligoninėje.

Koks susirgimo tymais gydymas?

Tymais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Rekomenduojama gulėti lovoje. Vaiką paguldykite atskirame kambaryje, vėdinkite ne rečiau kaip du kartus per dieną.
Tymų gydymas, komplikuotas, nes vaistų veikiančių šį virusą, nėra.
Paprastai šiems ligoniams taikomas simptominis gydymas: būtina duoti daug gerti, skiriami vaistai temperatūros mažinimui (pvz., paracetamolio), jei ji aukštesnė nei 38,5˚C. Galima skirti vaistus nuo kosulio ir slogos. Taip pat skiriamas vitaminas A ir C. Labai svarbu prižiūrėti odą ir gleivinę. Jei iš akių teka pūlingos išskyros, reikėtų rytais jas praplauti virintu vandeniu, įlašinti gydytojo paskirtų lašų akims (sulfacilio natrio ir kt.). Negalima ant akių dėti tvarsčių. Lūpas patepkite vazelinu ar kremu, į nosį galima įdėti tamponus, suvilgytus augaliniu aliejumi. Burną, ypač pavalgius, skalaukite ramunėlių nuoviru, furacilino tirpalu ar virintu vandeniu, valykite dantukus. Jei prikimsta balsas, patartina pakvėpuoti šiltais garais, kaklą apvynioti šaliku, drėkinti patalpą.
Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosti, pradeda dūsti, atsiranda galvos, ausies skausmai, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją – veikiausiai liga komplikavosi ir gydymui gali reikėti antibiotikų. Nekomplikuotų tymų prognozė dažniausiai – gera. Mirštamumas – labai mažas ir tik nuo tymų komplikacijų.

Skiepai tymų profilaktikai

Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami  kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Jo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės (angl. Measles, Mumps, Rubeola), vakcina vadinama MMR. Viena vakcinos dozė imliems asmenims suformuoja imunitetą 94–98 proc. galbūt visam gyvenimui. Antra vakcinos dozė imuniteto lygį sustiprina iki 99 proc. Vadovaujantis Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pirmoji skiepų dozė įskiepijama 15–16 mėnesių vaikams, antroji – 6–7 metų, o 12 metų paaugliams MMR vakcina skiriama, jei jie nebuvo skiepyti būdami 6–7 metų.

Kokie galimi reiškiniai po tymų vakcinos?

Paskiepytieji gali sukarščiuoti, antrą savaitę po paskiepijimo kartais šiek tiek išberia, panašiai kaip sergant tymais, bet šis bėrimas pranyksta negydomas per 1–3 dienas. Net ir tie paskiepytieji, kuriuos po skiepo išberia, viruso į aplinką neišskiria, todėl aplinkiniams nepavojingi.

Ko nereikėtų skiepyti?

Kaip ir kitomis gyvomis vakcinomis, tymų vakcina negalima skiepyti asmenų su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

Faktai apie skiepus

Mūsų šalyje nuo tymų kasmet paskiepijama apie 97–98 proc. vaikų. Sėkmingos vakcinacijos rezultatas: per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje kasmet registruojama po vieną susirgimo tymais atvejį. Liga dažniausiai įvežama. Serga dažniausiai neskiepyti ar tie, kuriems buvo suleistos ne visos vakcinos dozės.

Kol dar nebuvo pradėta naudoti vakciną nuo jos, tymų epidemijos kildavo net kas 2–5 metai, tymais užsikrėsdavo apie 90 proc. žmonių iki 20 metų. Pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis – nepakankamos vaikų vakcinacijos apimtys ekonomiškai atsilikusiose Afrikos ir Azijos šalyse. Tiek susirgimų, tiek mirčių nuo tymų pasitaiko ir industrinėse šalyse, kur šalies mastu skiepijimų apimtys yra labai didelės, tačiau kartais dėl vienų ar kitų priežasčių žmonės atsisako skiepytis. Šiuolaikinėmis vakcinomis galima apsisaugoti nuo tymų ir išvengti mirties.

Parengė Gyd. Arūnas Girčys