Rotavirusinė infekcija

Rotavirusinės infekcijos apibrėžimas

Rotavirusinė infekcija yra dažniausia ūmaus viduriavimo priežastis naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusinės infekcijos paplitimas

Tai yra dažniausia viduriavimo priežastis vaikams visame pasaulyje, iki 5 metų amžiaus beveik kiekvienas vaikas perserga rotavirusine infekcija. Dažniausiai serga vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų amžiaus. Ligai būdingas sezoniškumas, dažniausiai sergama žiemą. Rotavirusine infekcija vaikams gali kartotis, tačiau besikartojant infekcijoms formuojasi imunitetas, dėl to suaugusiųjų amžiuje ši liga daug retesnė. Lietuvoje dėl pagerėjusios laboratorinės diagnostikos kasmet oficialiai registruojama vis daugiau rotavirusinės infekcijos atvejų (2000 m. – 1081, 2003 m.  – 3204 atvejai per metus).

Ką sukelia roto virusas?

Roto virusas plinta fekaliniu – oraliniu būdu, tai yra kai užkrėstos išmatų dalelės per nešvarius daiktus, užterštus paviršius ar per neplautas rankas patenka vaikui į burną ir nukeliauja į skrandį ir žarnyną. Virusas patekęs į virškinamąjį traktą pažeidžia skrandžio ir žarnyno ląsteles, ten pradeda daugintis ir kartu išskiria toksiną (nuodingą medžiagą), kuris didina ląstelių pažeidimą. Dėl šių priežasčių sutrinka vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimas iš žarnyno ir vaikas pradeda gausiau viduriuoti vandeningomis išmatomis, dėl ko organizmas netenka daug skysčių.

Rotavirusinės infekcijos simptomai ir eiga

Liga pasireiškia praėjus 1 – 2 dienoms po roto viruso patekimo į organizmą. Vaikas pradeda vemti, po to pradeda viduriuoti gausiomis, putotomis, rūgštaus kvapo, vandeningomis išmatomis. Viduriavimas  tęsiasi 4 – 8 dienas, temperatūra pakyla nedaug, karščiuoja 1 – 3 dienas. Kūdikiai būna neramūs, jiems pučia pilvą. Dėl gausaus viduriavimo organizmas netenka daug skysčių – tai yra vadinama organizmo dehidratacija.

Rotavirusinės infekcijos diagnostika

Roto viruso infekcija įtariama remiantis ligos požymiais ir simptomais. Taip pat gydytojas įvertina ligos užsikrėtimo galimybę, ar buvo aplinkoje sergančių žmonių. Laboratoriškai  roto virusas išskiriamas iš vaiko išmatų.

Rotavirusinės infekcijos gydymas

Roto viruso sukelta infekcija pradedama gydyti nedelsiant. Svarbu kuo greičiau atstatyti skysčių balansą organizme dėl gausaus viduriavimo. Jei vaikas ar kūdikis gali gerti, gydytojas paskirs specialų tirpalą su vandeniu, druska (natriu) ir cukrumi (gliukoze).  Toks organizmo skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas organizme yra vadinamas peroraline rehidratacija. Tirpalą galima ruošti patiems, ar jį paruošiant iš specialių vaikams skirtų miltukų Gastrolit, suaugusiems yra skirti miltukai Rehydron. Kokį kiekį tirpalo ir kaip dažnai jo duoti vaikui turėtų būti pasitarta su šeimos gydytoju ar pediatru. Vaiko būklei esant blogai ar greitai blogėjant būtina kreiptis į ligoninę. Ligoninėse vaikams skysčiai lašinami į veną lašelinės pagalba.
Pas gydytoją būtina kreiptis kai suserga dar labai mažas vaikas. Stebima blogėjanti vaiko savijauta, vaikas yra vangus, mieguistas ir negeria bei gausiau viduriuoja ar vemia.

Roto viruso profilaktika

Rankų plovimas yra labai svarbus daugelio infekcinių susirgimų profilaktikai. Roto virusas pasižymi dideliu atsparumo ir net labai mažas virusų kiekis likęs ant rankų ar unitazo nesunkiai sukelia rotovirusinę infekciją.
Šiuo metu Lietuvoje registruotos yra dvi vakcinos Rotarix ir RotaTeq, su abejomis yra atlikti klinikiniai tyrimai ir įrodyta, kad jos yra saugios vaikams. Skiepijama yra tris kartus, pirma vakcina turėtų būti skirta 6 – 12 savaičių amžiuje, antroji 4 mėnesių, o trečioji 8 mėnesių amžiuje.
Neskiepyiti vaikai natūraliai perserga rota viruso sukelta infekcija keletą kartų ir su amžiumi įgyja natūralų imunitetą.

Parengė Gyd. Arūnas Girčys

Literatūros šaltiniai:
Prof. habil. Dr. A. Raugalė “Vaikų ligos“ 4 tomas, 72 psl, Vilnius, 2005 m.
Doc., med. m. dr. V. Urbonas „Viduriavimas vaikų amžiuje“, 12 psl., Vilnius 2002 m.