Raudonukė

Raudonukė – kas tai?

Raudonukė – tai dažna vaikų infekcinė liga dažniausiai sukelianti silpnus bendrinius simptomus, suaugusiems gali sukelti trumpalaikius sąnarių pažeidimus. Sunkios komplikacijos retos.

Raudonukės pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio, kuris reiškia „mažas raudonas“. Ši liga  dažniausiai yra lengva ir praeina nepastebėta. Liga gali tęstis nuo vienos iki trijų dienų. Vaikai pasveiksta daug greičiau nei suaugusieji.

Neštumo metu į moters organizmą patekęs raudonukės virusas gali sukelti rimtų padarinių; jei moteris infekuojama per pirmąsias 20 nėštumo savaičių, vaikas gali gimti su įgimtu raudonukės sindromu, kuris sukelia kai kurias nepagydomas ligas. 20 % atvejų įvyksta persileidimas.

Įgimtas raudonukės sindromas gali sukelti širdies, smegenų, regos ir klausos patologiją. Taip pat gali sąlygoti persileidimą, mažą naujagimio svorį, anemiją ir hepatitą. Didžiausia rizika infekcijai patekus pirmą nėštumo trimestrą.

Raudonukės paplitimas

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis 2008 metais nebuvo registruota nė vieno raudonukės susirgimo atvejo, 2007 metais ši liga buvo nustatyta 13 asmenų, 2006 metais – 110.

Kas sukelia raudonukę?

Ligą sukelia Raudonukės virusas. Įgyta (neįgimta) raudonukė plinta oro lašeliniu būdu per viršutinius kvėpavimo takus. Taip pat šis virusas gali būti aptinkamas šlapime, išmatose ir ant odos. Ligos inkubacinis periodas 2-3 savaitės. Infekcija patenka per kvėpavimo takus ir dauginasi nosiaryklėje bei limfmazgiuose. Virusas gali pereiti placentą ir infekuoti vaisių bei sutrikdyti jo vystymąsi.

Daugeliui žmonių virusas imuninės sistemos dėka greit pašalinamas. Tačiau jis gali išlikti kelis mėnesius naujagimiams sergantiems įgimta raudoniuke. Šie vaikai yra infekcijos šaltinis ir gali užkrėsti kitus vaikus ir nėščias moteris.

Raudonukės simptomai

Raudonukė sukelia panašius į gripo simptomus. Pirmas simptomas yra bėrimo atsiradimas veide, vėliau plinta į liemenį ir galūnes (kojas, rankas) ir dažniausiai išnyksta per 3 dienas. Bėrimas veide dažniausiai išnyksta tada kai jis išplinta į kitas kūno dalis. Taip pat būdinga neaukšta temperatūra, padidėję limfmazgiai, sąnarių skausmas, galvos skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas). Bėrimai būna rožinės arba švelniai raudonos spalvos, niežti. Gali atsirasti maži bėrimai minkštojo gomurio srityje.

Raudonukės gydymas

Specifinio raudonukės gydymo nėra, dažniausiai gydymas simptominis ir vaistus gydytojas skiria atsižvelgdamas į vyraujančius ligos simptomus, pavyzdžiui, jei yra akių junginės uždegimas, skiriama lašų į akis, jei pakyla aukšta temperatūra, duodama vaistų nuo temperatūros, jei yra bakterinės infekcijos pavojus, skiriama antibiotikų. Rekomenduojama gulėti lovoje, gerti daug skysčių, vartoti vitaminų, dažnai vėdinti ligonio kambarį, valyti dulkes, plauti grindis.

Jei po kelių dienų ligonio būklė negerėja, o atvirkščiai – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda galvos, sąnarių skausmai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes greičiausiai liga komplikavosi.

Naujagimiai gydomi atsižvelgiant į komplikacijas.

Raudonukės prevencija

Raudonukės prevencijai naudojami skiepai. Pirmas skiepas rekomenduojamas 12-18 mėnesių kūdikiui, antras – 36 mėnesių.

Moterims, kurios planuoja turėti vaikų, reikėtų pasitikrinti, ar yra susidaręs imunitetas raudonukei. Jis nustatomas, atlikus kraujo tyrimą. Jei imuniteto nėra ar jis nepakankamas, reikėtų pasiskiepyti (nėštumo metu neskiepijama).

Taip pat reikia vengti kontakto su sergančiuoju.

Parengė gyd. Liudas Erencas