Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija – tai bakterijų sukeltas meningitas ar žaibinis sepsis – meningokemija.

Kas sukelia meningokokinę infekicją?

Meningogkokinę infekciją sukelia Neisseria meningitidis bakterijos, dar vadinamos meningokokais. Dažniausios ir gyvybei pavojingiausios šios infekcijos pasireiškimo formos yra meningokokinis meningitas ir meningokokemija. Retesniais atvejais meningokokai sukelia plaučių uždegimą – pneumoniją, sepsinį artritą, širdies raumens uždegimą – perikarditą, akies junginės uždegimą.

Meningogkokinės infekcijos paplitimas ir sergamumas Lietuvoje

Pasaulyje pasitaiko ir pavieniai (sporadiniai) meningokokinės infekcijos atvejai, ir epideminiai protrūkiai. Meningokokinės bakterijos ne visos vienodos – pagal jų kapsulėje esančias specifines medžiagas Neiseria meningitidis bakterijos skirstomos į serogrupes. Patogeniškiausi yra A, B, C bei Y serogrupėms priklausantys meningokokai. Serogrupė A yra labiausiai paplitusi vidurio Afrikoje, kur sukelia moningokokinės infekcijos  epideminius protrūkius (Afrikos meningito juosta). Europje ir Lietuvoje paplitę  B ir C serogrupės meningokokai, kurie dažniausiai sukelia pavienius susirgimus (nors kartais pasitaiko šios infekcijos protrūkių). Pacientai, kuriems meningokokinę infekciją sukelia serogupės Y meningokokai, dažniausiai būna vyresnio amžiaus afroamerikiečiai arba žmonės, sergantys kokia nors lėtine liga. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet pasitaiko maždaug 1 susirgimas meningokokine infekcija 100 000 gyventojų. Trečiojo pasaulio šalyse šis susirgimas yra kur kas dažnesnis. Lietuvoje Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis meningokokine infekcija suserga 2 žmonės iš 100 000 (2009 visoje Lietuvoje užfiksuoti 65 meningokokinės infekcijos atvejai). Vaikai ir paaugliai serga dažniau nei suaugusieji.

Kaip platinama meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Meningokokų šaltinis yra sergantieji meningokokine infekcija ir meningokokų nešiotojai. Nešiotojai patys neserga, tačiau gali užkrėsti aplinkinius, nes jų organizme meningokokai randami nosiaryklėje (nešiotojais yra 3-20 proc. sveikų žmonių). Šios bakterijosi plinta oro lašeliniu būdu, t.y. žmogus įkvepia ore esačius ikroorganizmus. Į orą mikroorganizmai patenka iš sergančiojo arba nešiotojo kvėpavimo takų. Meningokokai iš nosiaryklės patenka į kraują ir į smegenų dangalus, kur sukelia pūlinę uždegiminę reakciją. Meningokokai gali sukelti sepsį, DIK sindromą. Nuo jo gali mirti daug žmonių, nes prasideda antinksčių pažeidimai, hipotenzija ir šokas. Meningokokinės infekcijos riziką didinėja, jei vienoje patalpoje gyvena daug žmonių (bendrabučiai, kareivinės), jei yra aktyviai ar pasyviai rūkomas tabakas.

Meningokokinės infekcijos požymiai

Vidutiniškai 10-30% pacietų meningokokinė infekcija pasireiškia kaip meningokokemija be meningito požymių. (Meningokokemija, meningokokinė bakteriemija – meningokokai aptinkami sergančiojo kraujyje). Meningokemijai būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai, silpnumas, bakteriemijai specifinis odos bėrimas. Meningokokemija be meningito požymių yra neigiamas prognostinis rodiklis, kadangi tai parodo, jog bakterijos kraujyje dauginasi ypatingai greitai, joms net nepakako laiko uždegimui smegenų dangaluose sukelti.

Kita sunki meningokokinės infekcijos pasireiškimo forma yra meningitas (pažeidžiami smegenų dangalai). Meningitu sergantis pacientas jaučia šleikštulį, vemia, skundžiasi galvos skausmu, kaklo raumenų rigidiškumu (negali palenkti galvos į priekį), mieguistumu, neramumu, padažnėja jo kvėpavimas, atsiranda sąnarių skausmas. Pagal pasireiškiančius simptomus meningokokinio meningito negalima atskirti nuo kitų mikroorganizmų sukeltų meningitų, tačiau daugelio pacientų kraujyje aptinkami Neisseria meningitidis bakterijos (t.y. būdinga meningokokemija).

Meningitas ir jo komplikacijos

Meningitas gali komplikuotis smegenų pažeidimais, kurių pasekmės gali būti protinis atsilikimas, kurtumas, hemiparezė (vienos pusės kūno judesių silpnumas). Meningokoksemijos metu pažeistoje odoje gali vystytis išeminė nekrozė (dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi), gali tekti amputuoti nekrozės pažeistą galūnę.

Jeigu pastebite anksčiau aprašytus simptomus – būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis, atlikęs būtinus tyrimus, patvirtins arba paneigs ligos diagnozę, paskirs tinkamą gydymą.

Kaip diagnozuojama meningokokinė infekcija?

Meningokokinę infekciją gydytojas diagnozuoja išklausęs nusiskundimus ir stebėdamas įvairius meningito požymius – galvos ksausmai, negali smaku pasiekti krūtinės, mieguistumas. Kūdikiams būdingas išpūstas momenėlis. Taip atliekami akių dugno, kraujo, smegenų skysčio tyrimai.

Meningokokinės infekcijos nešiotojus nustatoma paėmus tepinėlį iš nosies ir išauginus meningokokines bakterijas.

Kaip gydoma menigokokinė infekcija?

Diagnozavus meningokokinę infekciją, pacientai hospitalizuojami, gydomi antibiotikų terapija. Gali būti taikomos lašinės infuzijos, simptominis gydymas (vaistais malšinamas galvos skausmas, temperatūra ir kt.), kartais prireikia kraujo perpylimo.

Patartina, hospitalizavus meningokokine infekcija sergantį žmogų, izoliuoti jį 24 valandoms nuo antibiotikų terapijos pradžios – taip nuo užsikrėtimo apsaugomi aplinkiniai. Su sergančiuoju aktyviai kontaktavusiems žmonėms patartina vykdyti chemoprofilaktiką, t.y. skirti specialius preparatus, padėsiančius sumažinti meningokokinės infekcijos riziką.

Kaip išvengti meningokokinės infekcijos?

Patikimo būdo išvengti meningokokinės infekcijos nėra. Yra sukurtos dviejų tipų meningokokinės vakcinos, kurių viena apsaugo nuo Air C, o kita nuo A, C ir W tipų meningokokinės infekcijos. Meningokokinė vakcina nerekomenduojama jaunesniems nei dviejų metų amžiaus vaikams. Specialiai kūdikiams skirta vakcina apsaugo tik nuo C tipo meningokokų sukeliamo meningito ir jo komplikacijų.

Meningokokinės vakcinos rekomenduojamos vykstantiems į Afriką, Egiptą, kur pasitaiko meningokoikinės infekciojs ptotrūkių.

Svarbu žinoti, kad skiepai nuo meningokokinės infekcijos tik sumažina riziką susirgti, tačiau neužtikrina imuniteto meningokokinei infekcijai, nes skiepijama tik nuo A, C ir W tipų, o Lietuvoje paplitę ir B tipo meningokokai.

Parengė Inga Zemleckaitė