Imuninė sistema

 Imuninė sistema yra gyvūnų organizmo genų vientisumą palaikanti sistema.
Ją galima skirstyti į įgimtą ir įgytą imunitetą.
Imuninę sistemą sudaro ląstelės (T limfocitai, makrofagai, eozinofilai) ir organai (limfmazgiai, blužnis, kaulų čiulpai).
T limfocitai yra pagrindinės svarbiausios šios sistemos ląstelės. Atsižvelgiant į imunologines savybes, funkciją bei gyvavimo trukmę, visi limfocitai skirstomi į T, B, naiviuosius limfocitus. Jie yra kilę iš kaulų čiulpų kamieninių ląstelių. Iš ten dalis jų nukeliauja
į periferinius limfmazgius, o kita dalis pasiekia čiobrialiaukę ir ten subręsta kaip T (Thymus derived) limfocitai . T limfocitai nuo 8-os nėštumo savaitės gali išskirti CD2 paviršinę ląstelės molekulę, kaip ir geną, kuris koduoja grandinės receptorių TCR.
Jiems bręstant, atsiranda CD4, CD5 ir CD8 paviršinės molekulės kartu koduojančiam genui γ ir β TCR grandines.
Vėliau, paskutinės brendimo fazės metu, T limfocitų atsiranda periferiniame kraujyje ir audiniuose. Taip susidaro dvi T ląstelių subpopuliacljos: CD4 pagalbininkai (helperiai) ir CD8 slopintojai (supresoriai). T limfocitai atsiskiria, sąveikaudami su MHC (major histocompatibility complex) – didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu . Kai į organizmą patenka svetima medžiaga, sukelianti imuninį atsaką, makrofagas skatina T ląsteles gaminti daug citokinų (IL-1, IL-2, IL-3, IL-4 ir t.t). Jų veikla – sužadinti B limfocitus, natūraliuosius ir citoksinius žudikus, neutrofilus, eozinofilus, bazofilus, putliąsias ląsteles ir monocitus.
T limfocitai sudaro apie 65% periferinio kraujo limfocitų. B limfocitų pagrindinė funkcija yra gaminti imunoglobulinus, kurie cirkuliuoja kraujyje arba gali būti susiję su ląstelės membrana ir funkcionuoti kaip B limfocitų (BCR) receptoriai.
Jie subręsta kaulų čiulpuose ir patenka į periferinius audinius. Dauguma periferinio kraujo B limfocitų receptorių paviršiuje turi IgG ir IgM ir nedaug IgD, IgA ir IgE. B ląstelės gali jungtis ląstelių paviršiumi su antigenus gaminančiu peptidiniu antigenu.
Jungties reakcija aktyvina B limfocitus. Jie yra veikiami T limfocitų sintetinių citokinų (IL- 4, IL-5 ir IL-6), veši ir skirstosi į audinių plazmines ląsteles. Jų randama plazminių ląstelių citoplazmoje, nes jos sintetina ir išskiria imunoglobulinus. Vienos rūšies plazminės
ląstelės gali gaminti tik vieno tipo imunoglobulinus. p limfocitai sudaro 5–15% periferinio kraujo limfocitų. Tai yra maži limfocitai be granulių ir dideli granuliuoti limfocitai, vadinami natūraliaisiais žudikais (kileriais, NK). Kitos imuninės sistemos ląstelės yra makrofagai ir antigenus pateikiančios ląstelės: granulocltai, eozinofilai, bazofilai ir putliosios ląstelės. Fagocitinių makrofagų
randama periferiniame kraujyje kaip monocitų. Jų pagrindinė funkcija yra iš šeimininko organizmo pašalinti antigeną. Antigenus pateikiančios ląstelės yra monocitai, makrofagai, dendritinės, Langerhanso, Kupferio ląstelės. Jų randama blužnyje, limfmazgiuose, kvėpavimo ir virškinimo sistemose.

Alvydas Laiškonis, Marija Vida Bareišienė,
Vytautas Budnikas, Daiva Vėlyvytė
Infekcinių ligų žinynas 2016