Kokliušas

Kokliušas – kas tai?

Kokliušas (lot.pertussis, angl.whooping cough) – tai užkrečiama kvėpavimo takų liga, sukeliama Bordetella genties bakterijos – Bordetella pertussis. Kai kuriose pasaulio šalyse, dėl savo trukmės, ši, ypač kūdikiams grėsminga liga, vadinama „100 dienų kosuliu“.

Kokliušo paplitimas

Anksčiau kokliušas buvo viena dažniausiai pasaulyje pasitaikančių vaikų ligų. Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 1940 metų pasitaikydavo maždaug 150 kokliušo atvejų 100 000 gyventojų per metus. Pradėjus skiepyti kūdikius ir mažus vaikus, sergamumas sumažėjo daugiau negu 90 procentų, o 1970 JAV užfiksuotas tik 1 susirgimas 100 000 gyventojų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis 2008 metais pasaulyje užregistruota 16 mln. susirgimų kokliušu atvejų, iš kurių 95 procentai – trečiosiose pasaulio šalyse, kur daugelis vaikų nėra skiepyti nuo šios ligos. Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis Lietuvoje 2009 metais užregistruoti 233 kokliušo atvejai, t.y. 7 atvejai 100 000 gyventojų.

Šalyse, kur prevencinės vakcinacijos programos nėra išvystytos, sergamumo pikas stebimas tarp priešmokyklinio amžiaus vaikų. Tuo tarpu, gerai vakcinacijos programas vykdančiose šalyse, dažniausiai suserga kūdikiai iki vienerių metų, kadangi jiems dar nebūna spėjęs susidaryti imunitetas prieš kokliušo sukėlėją. Kokliušu susirgti gali ir paaugliai ar suaugusieji, tačiau tai pasitaiko rečiau, ligos eiga būna lengvesnė.

Manoma, kad šiai infekcinei ligai padeda išlikti nešiotojai ir lengvas užkrečiamumas (nepasiskiepijus suserga 30-90% užsikrėtusių šiais mikroorganizmais žmonių). Kokliušo sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu – kosėdamas, čiaudydamas sergantis asmuo su seilių lašeliais į aplinką paskleidžia didelį kiekį mikroorganizmų, kuriuos vėliau įkvepia aplinkiniai. Bakterijos, patekusios į kvėpavimo takus, sukelia gleivinės uždegimą. O bakterijų išskirtiems toksinams patekus į kraują, gali būti pažeidžiami ir kiti organai.

Kokliušo simptomai

Inkubacinis periodas, kurio metu nepasireiškia jokių ligos simptomų, trunka 7-10 dienų. Vėliau seka kokliušo katarinė fazė, kurios simptomai primena kitų kvėpavimo takų ligų simptomus: sloga, ašarojimas, lengvas kosulys, nedidelis karščiavimas, bendras silpnumo jausmas. Po 1-2 savaičių katarinė fazė pereina į sunkesnę ligos formą, vadinamą paroksizmine faze (angl.paroxysm – priepuolis). Kosulys tampa dažnesnis, intensyvesnis, priepuolinis. Priepuolio metu kamuoja labai intensyvus, kartais vėmimu pasibaigiantis kosulys. Tarp kosulio bangų žmogus triukšmingai įkvepia. Kosulio priepuolio trukmė skirtinga, kartais gali užtrukti net keliolika minučių. Būna atvejų, kai dėl oro trūkumo atsiranda cianozė – žmogus „pamėlsta“.

Priepuolį gali išprovokuoti triukšminga aplinka, maistas, fizinis kontaktas. Priepuoliai kartojasi 5-10 (o kartais ir daugiau) kartų per dieną, yra intensyvesni nakties metu, kas labai trukdo sergančiųjų poilsį, juos kamuoja nemiga. Vėliau dienos metu jie nuolatos jaučiasi pavargę. Karščiavimas šiai ligos fazei nebūdingas. Jeigu jis atsiranda, tai gali reikšti užsikrėtimą kokiomis nors kitomis bakterijomis (superinfekciją). Po 2-4 savaičių prasideda konvalescencijos (sveikimo) fazė. Kosulio epizodai tampa retesni, kosulys mažiau varginantis. Ši fazė trunka 1- 3 mėnesius, kosulio priepuoliai retėja, tampa vis lengvesni, kol visiškai pasveikstama. Persirgus kokliušu atsparumas šiai ligai įgyjamas visam gyvenimui.

Komplikacijos dažniau pasitaiko ir yra pavojingesnės kūdikiams. Priepuolio metu sutrikus kvėpavimui ir ilgą laiką smegenų neaprūpinant deguonimi gali ištikti mirtis. Dėl deguonies trūkumo žmogus gali nualpti, gali išsivystyti posthipoksinė encefalopatija, traukuliai, kraujo išsiliejimas į smegenis. Dažna komplikacija yra plaučių uždegimas, kartais pasitaiko otito atvejų.

Jeigu Jūsų vaiką ar Jus kamuoja sausas, ypač naktį atsirandantis kosulys bei kiti anskčiau minėti simptomai, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis atlikęs būtinus tyrimus, galėtų diferencijuoti, ar negalavimas yra kokliušas ar kita kvėpavimo takų liga, ir paskirti tinkamą gydymą. Kokliušas gydomas antibiotikų terapija. Kūdikiai bei maži vaikai ligos pradžioje dažniausiai būna hospitalizuojami, vėliau gydomi namuose. Rami aplinka gali sumažinti priepuolių dažnį. Pacientai turėtų būti izoliuoti ir kiek įmanoma rečiau turėti kontaktą su aplinkiniais, ypač kūdikiais ir mažais vaikais.

Skiepai nuo kokliušo

Pagrindinė prevencijos priemonė – skiepai. Yra dviejų tipų kokliušo vakcinos: visos ląstelės vakcina, kurios veiklioji medžiaga – temperatūra, cheminėmis medžiagomis paveikta, nebegyva Bordetella pertussis lazdelė. Bei neląstelinė vakcina, kurios sudėtyje yra tik keli kokliušo lazdelės paviršiniai komponentai. Visos ląstelės vakcina sukelia daugiau šalutinių poveikių (karščiavimas, skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, irzlumas ir kt.), todėl ji praktiškai nebenaudojama išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Lietuvoje pagal Sveikatos Apsaugos Ministerijos patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai ir vaikai yra skiepijami kompleksine vakcina nuo kokliušo(neląstelinio), difterijos ir stabligės (sutrumpintai: DTaP). Rekomenduojama skiepyti 5 kartus: antrą, ketvirtą, šeštą, aštuonioliktą gyvenimo mėnesį bei sulaukus 6-7metų. Povakcininio imuniteto kokliušui trukmė – apie 10 metų. Vėliau rekomenduojamas pakartotinis skiepijimas kokliušo vakcina, neturinčia ląstelinio komponento, kadangi ląstelinį komponentą turinti vakcina sunkiau toleruojama.

Parengė gyd. Inga Zemleckaitė