Gripas

Gripas yra ūmi infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Liga pažeidžia viršutinius ir/ar apatinius kvėpavimo takus, dažnai lydima sisteminių simptomų, tokių kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, bendras silpnumas.

Kas sukelia gripą?

Žinomi 3 viruso tipai, A, B ir C. Dažniausias ir pavojingiausias yra A gripas, kuris pagal savo paviršiaus struktūras skirstomas į subtipus (pvz.: H1N1, H3N2, H5N1 ir tt). Būtent dėl šių struktūrų kasmetinių kitimų, reikia kiekvienais metais skiepytis nuo naujo gripo subtipo varianto.

Gripo paplitimas

Gripo protrūkiai visame pasaulyje būna kiekvienais metais, tačiau skiriasi jų mastai ir ligos sunkumas. Protrūkiai paprastai būna žiemą. Gripu gali susirgti kiekvienas žmogus, tačiau didesnės rizikos grupėje yra vaikai iki 2m, pagyvenę žmonės, ligoniai sergantys lėtinėmis ligomis, sveikatos sistemos darbuotojai. Epidemija skelbiama, kai iš 10tūkst.gyventojų suserga 100 žmonių per savaitę.

Kaip veikia gripo virusas?

Gripo virusai į sveiko žmogaus organizmą patenka oro lašeliniu būdu kvėpuojant arba tiesioginiu būdu, pvz. ranka palietus paviršių ant kurio buvo viruso dalelių ir vėliau paliečiant ta pačia ranka akis, nosį, burną. Nuo užsikrėtimo virusu iki simptomų pradžios praeina 18-72 val.
Gripo virusai, patekę į organizmą, pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, dėl to gripu sergantis žmogus tampa jautresnis ir bakterinėms infekcijoms.

Gripo simptomai ir komplikacijos

Gripo sukeliami simptomai yra galvos, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas (38 – 41°C), kosulys, ryklės skausmas, akių skausmas, deginimas, šviesos baimė.

Pavojingos gripo komplikacijos (plaučių uždegimas, širdies, centrinės nervų sistemos pažeidimas), kurių didesnė grėsmė išsivystyti yra rizikos grupių žmonėms (vaikams iki 2m, pagyvenusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nėščiosioms).

Kaip gydomas gripas?

Pajutus pirmuosius simptomus, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Esant nekomplikuotai ligos eigai, pakanka simptominio gydymo namuose galvos, raumenų, sąnarių skausmams, temperatūrai mažinti (pvz.: paracetmoliu). Reikia vartoti daug šiltų skysčių. Namuose
likti svarbu ir dėl to, kad neplatintumėte ligos. Dažniausiai pasveikstama per savaitę.

Esant sunkiai ligos eigai, staigiai prasidėjus labai varginantiems minėtiems simptomams, per 48 val. nuo jų pradžios skiriami specialūs gripo virusą veikiantys priešvirusiai vaistai. Komplikuojantis ligai gydoma ligoninėje.

Svarbu paminėti, kad nekomplikuotos eigos gripas antibiotikais negydomas, nes antibiotikai gripo virusų neveikia, antibiotikai veikia tik bakterijas, tačiau jie gali būti paskirti, jei gripas kompklikuojasi pvz. bakteriniu plaučių uždegimu.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Gripo protrūkio metu svarbu laikytis asmens higienos. Dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu tekančiu vandeniu, ne trumpiau 20 sekundžių.
Nenusiplovus rankų neliesti akių, nosies, burnos. Kosint, čiaudint, sloguojant naudoti vienkartines nosines. Nesinaudoti kitų žmonių asmeniniais daiktais. Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, o susirgus likti namuose.

Iki prasidedant gripo protrūkiui kasmet rekomenduojama pasiskiepyti, paprastai skiepijama spalio-lapkričio mėnesį, bet galima skiepytis ir protrūkio metu.

Ypač svarbu skiepytis šioms žmonių grupėms:
Vyresniems nei 65m žmonėms
Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis
Sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyskių sistemos ligomis
Sergantiems cukriniu diabetu
Sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis
Sergantiems imunodeficitinėmis ligomis
Sergantiems onkologinėmis ligomis.
Moterims planuojančioms nėštumą gripo protrūkio metu.
Vaikams nuo 6mėn iki 5metų.
Sveikatos sistemos darbuotojams
Globos, slaugos namų gyventojams
Asmenims gyvenantiems su rizikos grupių žmonėmis.

Epidemijos metu galima profilaktika priešvirusiniais vaistas.

Parengė gyd. Justė Matukaitė