Geltonasis drugys

Geltonasis drugys – tai ypač pavojingų ligų grupei priskiriama virusinė infekcija, kurią platina uodai.

Kas sukelia geltonajį drugį?

Viscerophilus tropicus virusas, priklausantis arbovirusų B grupei, giminingas japoniškojo encefalito virusui. Jautrus aukštai temperatūrai, ilgai laikosi žemoje temperatūroje, glicerine ir kraujyje. Ligos sukelėjas į žmogaus kraują patenka įsisiurbus užsikrėtusiems Aedes simpsaloni, Aedes africanus, Aedes aegypti rūšių bei Haemagogus, Sasbethes genčių uodams.

Geltonojo drugio paplitimas

Endeminės zonos yra Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, Centinėje ir Pietų Amerikoje bei kai kuriose Azijos šalyse. Afrikoje kasmet registruojama ~ 13-15 tūkst., o Amerikoje ~ 1,5-2 tūkst. naujų ligos atvejų. Lietuvoje sergamumas geltobuoju drugiu neregistruojamas, nors sukelėją pernešančių uodų rūšių yra, tačiau mūsų klimato sąlygomis virusai negali išgyventi jų organizme.

Kaip platinamas geltonasis drugys?

Uodas gali perduoti infekciją praėjus 7 – 30 dienų po jo užsikrėtimo ir esant pastoviai ~ 18 – 390 C temperatūrai. Įkandus uodui virusas patenka į limfinę sistemą, per kurią pasiekia kraują ir išplinta po visus organus. Labiausiai pažeidžiamos kraujagyslės, ypač smegenų ir širdies. Autopsijos metu randamos gausios kraujosrūvos kepenyse, virškinimo trakte ir plaučiuose bei nekrozės židiniai inkstų kanalėliuose. Mirus nuo šios infekcijos kraujas ilgai nesukreša.

Kaip pasireiškia geltonasis drugys?

Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 2-14 dienų inkubacinio periodo. Ligos pradžia staigi ir panaši į gripą: temperatūra ~ 39 – 400 C su šaltrėčiu, skauda galvą, raumenis, skrandį, pykina, kartais vemiama, akys bijo šviesos. Dažnai parausta akių junginės, paburksta veidas, lūpos ir išoriniai lytiniai organai, čiuopiasi padidėjusios kepenys ir blužnis. Praėjus kelioms dienoms nuo simptomų pradžios ligonio būklė laikinai pagerėja. Po ~ 2 dienų temperatūra vėl pakyla, stebima ryški gelta, ryškėja kraujotakos sutrikimai. Ligonis vemia apvirškintu krauju, tuštinasi su šviežio kraujo priemaiša. Netekus daug kraujo gali įvykti hipovoleminis šokas, kolapsas. Dėl organų pažeidimų galutinėse ligos stadijose vystosi hepatinė ir ureminė koma. Nevisi užsikrėtusieji serga vienodai sunkiai. Lengviau serga vaikai. Tik ~ 1 iš 10 000 susirgimų geltonuoju drugiu baigiasi mirtimi (dažniausiai 5 – 10 ligos dieną).

Kaip diagnozuojamas geltonasis drugys?

Svarbu tikslingai išklausti ar sergantysis nesilankė endeminėse geltonojo drugio teritorijose ir ar yra skeipytas nuo geltonojo drugio. Dažniausiai liga yra diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais. Galima išskirti virusą iš sergančiojo kraujo ELISA metodu.

Gydymas

Specifinio gydymo nėra. Skiriamas simptomis gydymas: gulimas rėžimas, reikiamo skysčių kiekio palaikymas, antipiretikai ir kt. Į gydymo įstaigą svarbu kreiptis pastebėjus pirmuosius ligos simptomus.

Skiepai nuo geltonojo drugio

Keliaujantiems, pravažiuojantiems ar gyvenantiems endeminėse geltonojo drugio šalyse rekomenduojama pasiskiepyti. Skiepijama gyva stabilizuota GD vakcina. Vienkartinai, dažniausiai į poodį, švirkščiama vakcina užtikrina pakankamą apsaugą nuo ligos. Imunitetas susiformuoja ~ po 10 dienų ir trunka ~ 10 metų. Subfebrilus karčiavimas pirmų 4 – 7 dienų laikotarpiu po vakcinacijos yra dažniausiai pasitaikanti šalutinė reakcija (~ 10%). Sunkios ar gyvybei pavojingos nepageidaujamos reakcijos yra labai retos. Vakcinacija yra galima nuo 1 metų amžiaus (esant būtinybei nuo 6 mėn.). Yra išduodamas tarptautinis skiepų pažymėjimas. Esant rizikai užsikrėsti skiepijamos ir nėščiosios pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Skiepai kontraindikuojami kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, kiaušinio baltymui alergiškiems asmenims bei esant nusilpusiai imuninei sistemai. Bet kuriuo atveju endeminiuose regionuose rekomenduojamos apsauginės priemonės nuo uodų.

Parengė gyd. Giedrė Šeškaitė