Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas tai viruso sukelta nervinės sistemos (galvos ir nugaros smegenų) liga, kuri plinta per infekcija užkrėstas erkes.

Erkinis encefalitas gali sukelti:

Encefalitą – smegenų sistemos uždegimą

Meningitą – smegenų dangalų uždegimą

Kitus rimtus nervų sistemos pažeidimus

Erkinio encefalito tipai: Europos – tarp jų ir Lietuvoje, Tolimųhų rytų – paplitęs rytų Rusijoje, Azijoje; Sibiro

Erkinio encefalito plitimas

Erkinį encefalitą platina virusu užkrėstos erkės. Natūraliai erkinio encefalito virusas randamas pas įvairius gyvūnus (graužikus, vilkus, avis, karves). Erkės užsikrečia siurbdamos virusą nešiojančių gyvulių kraują. Užsikrėtusi virusu erkė tampa infekuota visam savo gyvenimui. Žmonės erkiniu encefalitu gali susirgti įsisiurbus infekuotai erkei. Virusas į žmogaus organizmą patenka su erkės seilėmis. Erkių seilėse yra anestetinių medžiagų, todėl dažnai įkandimo nejaučiama. Labai svarbu reguliariai apžiūrėti savo kūną, jei būnate miške ar laukuose, kurie įeina į padidinto užsikrėtimo rizikos zonas.

Erkinio encefalito simptomai

Erkinio encefalito simptomai pasireškia dviem etapais.

Pirmas erkinio encefalito etapas

Pirmieji erkinio encefalito simptomai pasireiškia 7-14 dieną po įkandimo. Žemiau paminėti simptomai pasireiškia dviem trečdaliams žmonių, likusiems gali nebūti jokių simptomų:  karščiavimas,  galvos skausmas,  į gripą panašūs nusiskundimą,  nuovargis,  raumenų skausmas,  pykinimas.

Pirmo etapo simptomai dažnai tęsiasi apie savaitę laiko. Po to seka 1-20 dienų tarpas, kai jokių nusiskundimų nebūna. Apie trečdaliui žmonių, kuriems pasireiškė pirmo etapo požymiai, pasireiškia antro  etapo erkinio encefalito požymiai.

Antras erkinio encefalito etapas

Antras erkinio encefalito etapas prasideda staigiu temperatūros pakilimu. Virusas paveikia centrinę nervų sistemą (galvos ir nugaros smegenis), prasideda meningito, encefalito požymiai, kurie gali sukelti paralyžių.

Antrame ligos etape vaikams dažnai pasireiškia meningito požymiai. Trečdaliui žmonių, kuriems prasideda antra erkinio encefalito požymiai, išsivysto encefalitas. Vyresni kaip 40 metų yra jautresni šiam susirgimui. Mirtingumo rizika didžiausia žmonėms virš 60 metų.

Meningito požymiai

Daugumai pacientų susirgusių meningitu pasireiškia nežymūs į gripą panašūs požymiai: galvos skausmas, karščiavimas 38C ir daugiau, drebulys, raumenų ir sąnarių skausmai, esant sunkiai meningito formai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, ryškios šviesos baimė.

Encefalito požymiai

Encefalitas taip pat prasideda į gripą panašiais nusiskundimais, vėliau išsivysto šie požymiai: aukšta temperatūra 38C ir daugiau, pykinimas, vėmimas, suglumimas – nesioreintavimas, mieguistumas, traukuliai, šviesos baimė, apsunkintas kalbėjimas, riboti judesiai, kaklo raumenų kietumas, neįprastas elgesys – agresyvumas.

Erkinio encefalito diagnostika

Gydytojas ligą diagnozuos detaliai Jus apžiūrėjęs, ir išklausęs Jūsų nusiskundimus. Jums taip pat bus atlikti kraujo tyrimai dėl antikūnių prieš virusus. Antikūniai – tai Jūsų organizmo pagaminami baltymai, kurie kovoja su infekcija. Jei kraujyje bus rasti antikūniai, Jums gali būti atliekami papildomi tyrimai:

Magnetinis rezonansas – vertina smegenų uždegimo požymius

Lumbalinė punkcija – paimamas smegenų skysčio, jame tiriama ar nėra erkinio encefalito viruso, uždegimo požymių.

Erkinio encefalito gydymas

Jei Jums įsisiurbė infekuota erkė, tačiau nejaučiate jokių simptomų, ar jaučiate simptomus būdingus tik pirmai ligos stadijai, greičiausiai Jums nerekės jokio specialaus gydymo. Paracetamolis gali būti tinkamas vaistas panašiems į gripą požymiams gydyti.

IAntram erkinio encefalito etape nėra specifinio medikamentinio gydymo. Esant meningito ar encefalito požymiams būtina vykti į ligoninę, kur Jums bus skiraimos įvairios lašinės bei priežiūra. Išsivysčius encefalitui pacientai skubiai guldomi į ligoninę. Guldymo į ligoninę tikslas sustabdyti ligos plitimą, kontroliuoti komplikacijas (traukulius, dehidrataciją), epilepsijos išsivystymo prevencija.

Erkinio encefalito ligos išeitys

Penkis su puse metų stebėti 188 dispanserizuoti asmenys, sirgę erkinių encefalitu Lietuvoje. Dispanserizaciją vykdė gydytojai-neuropatologai pagal Gamtinių židininių infekcijų (GŽI) mokslinio tyrimo laboratorijos prie Vilniaus universiteto parengtą bendrą planą. Persirgusiųjų medicininis stebėjimas ir atitinkamas jų tyrimas, siekiant nustatyti liekamųjų reiškinių dažnumą, jų pobūdį ir sunkumą, buvo pradedamas praėjus 6 mėnesiams po susirgimo dienos. Pakartotini sveikatos patikrinimai toliau buvo vykdomi kas 6 mėn., atskirais atvejais – kartą per metus.
Iš 188 mediciniškai stebėtų persirgusiųjų visiškai pasveikusiais buvo pripažinti 67 asmenys (35,6 proc.). 121 asmeniui (64,4 proc.), praėjus 6 mén. – 6 metams po ligos pradžios, buvo konstatuoti įvairūs persirgtos ligos liekamieji reiškiniai. Paprastai, kiekvienam iš jų buvo likę po kelis liguistumo požymių. Šie duomenys labai artimi kitose šalyse paskelbtiems duomenims.
Žemiau pateikti duomenys apie pasekmes, likusias persirgus erkiniu encefalitu (absoliutus skaičius ir procentas asmenų su atitinkamais negalavimais; skaičiuota nuo 188):

- atminties susilpnėjimas - 85  (45,2 proc.);
- psichikos pakitimas – 21  (11,2 proc.);
- miego sutrikimas – 56  (29,8 proc.);
- galvos skausmai -114 (60,6 proc.);
- raumenų silpnumas – 34  (18,1 proc.);
- klausos, lygsvaros sutrikimas - 22  (11,7 proc.);
- regėjimo susilpnėjimas – 10  (5,3 proc.);
- uoslės, skonio sutrikimas – 2   (1,1 proc.);
- šlapimo nelaikymas naktimis – 5   (2,6 proc.);
- lytinė impotencija – 7   (3,7 proc.);
- darbingumo sumažėjimas - 78  (41,5 proc.);
- suteiktas invalidumas – 14  (7,4 proc.).

Penki asmenys vykdyto tyrimo metu nuo erkinio encefalito mirė.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu vartojant nevirintą karvės pieną, ligos eiga ir jos pasekmės buvo lengvesnės, nei užsikrėtus po kontakto su erkėmis.

Informaciją apie erkinio encefalito ligos išeitis parengė “Gamtinių židininių infekcijų mokslinio tyrimo laboratorija
prie Vilniaus universiteto medicinos fakulteto”

Kaip išvengti erkinio encefalito?

Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus ir taip įgijus imunitetą, arba vengiant padidinto užsikrėtimo rizikos zonų.

Skiepai nuo erkinio encefalito

Skiepai yra patikimiausias būdas išvengti erkinio encefalito žmonėms, gyvenantiems, dirbantiems ar keliaujantiems į rizikos zonas. Apsvarstykite skiepų galimybę jei:

Dažnai būnate vietose, kur gali būti erkių

Jei dirbate žemės ūkyje, miškuose

Jei planuojate atostogauti ar iškylauti miškingose teritorijose, kur galima užsikrėsti erkiniu encefalitu

Rekomenduojama skiepytis žiemos mėnesiais, kad iki pavasario susiformuotų imunitetas.

Kad susiformuotų imunitetas dažniausiai reikia trijų skiepų dozių. Suleidus pirmą injekciją, antra seka po vieno – trijų mėnesiu, o trečia praėjus penkiems – 12 mėnesių nuo antros injekcijos. Jei reikia skubiai suformuoti imunitetą antras vakcinos suleidimas atliekamas praėjus mažiausiai dviem savaitėm po pirmos o trečia praėjus penkiems – 12 mėnesių nuo antros injekcijos

Jei Jums iki 60 metų, sekatys skiepai nuo erkinio encefalito po trijų metų nuo pirmo kurso pabaigos ir kartojami kas 3-5 metus. Jei Jums virš 60 metų palaikomieji skiepai nuo erkinio encefalito turėtų būti atliekami kas 3 metai.

Galimos pašalinės erkinio encefalito vakcinos sukeliamos reakcijos

Skiepai nuo erkinio encefalito retai sukelia pašalines reakcijas. Dažnai sukeltos pašalinės reakcijos būna lengvos ir greitai praeinančios.

Suaugusiems gali pasireikšti patinimas, paraudimas ar nedidelis skausmingumas skiepo vietoje. Kiti pašalinia požymiai – nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas.

Vaikams dažniausiai pasireiškia nežymūs pašaliniai požymiai, tokie kaip skausmas injekcijos vietoje, paraudimas, galvos skausmas. Taip pat gali pakilti temepratūra iki 38C. Lbai retai gali pasireikši meningito klinika kaip šalutinis poveikis po skiepo.

Perspėjimas dėl skiepų

Skiepitis negalima jei:

Esate alergiškas kiaušiniams (į vakcinos sudėtį įeina kiaušinio baltymas).

Karščiuojate

Būtinai informuokite gydytoją, jei sergate imuninės sistemos ligomis, turite neurologinių susirgimų, laukiatės ar maitinate kūdikį.

Savęs saugojimas

Geriausias būdas sumažinti erkinio encefalito susirgimo riziką yra vengti erkių įsisiurbimo ir  padidntų rizikos zonų.

Naudokite rūbus ilgomis rankovėmis ir pilnai kojas dengiančias kelnes.

Naudokite repelentus, atbaidančius erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius.

Reguliariai apžiūrėkite savo kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės. Dažniausios įsisiurbimo vietos – plaukuota zona už ausų, alkūnės, pakinkliai, kirkšnys, pažastys.

Negerkite nevirinto karvės ar ožkos pieno, taip pat nepasterizuotų jų produktų.

Ką daryti jei radote įsisiurbusią erkę?

Įsisiurbusi erkė dar kelias valandas gali nesimaitinti. Prisiurbusios kraujo erkės padidėja.

Jei radote įsisiurbusią erkę, pasistenkite kuo greičiau ją pašalinti:

Suimkite su pincetu kuo arčiau erkės galvos ir lėtai, bet tvirtai laikydami pašalinkite erkę. Stenkitės nepalikti jos dalių odoje.

Nesuspauskite erkės, kad jos skrandžio turinys nepatektų į žaizdą.

Pašalinus erkę, nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite pažeistą vietą.

Parengė Skiepai.lt