Difterija

Difterijos paplitimas

Susirgęs difterija miršta kas penktas vaikas ir senyvo amžiaus žmogus, ir kas dešimtas suaugęs.

Europoje ir JAV difterija yra skiepais kontroliuojama liga, todėl čia registruojami tik pavieniai atvejai. Difterija vis dar dažna liga Karibuose, Lotynų Amerikoje, Indijoje, nes šiose šalyse nėra visuotinio skiepijimo programų.

Lietuvoje privalomai skiepyti nuo difterijos pradėta 1946m ir nuo 1967m registruojami tik pavieniai ligos atvejai. Tiesa, 1992-1996m buvo kilusi epidemija, tačiau ją sėkmingai pavyko suvaldyti, atlikus masinę suaugusiųjų vakcinaciją.

Kaip užsikrečiama difterija?

Žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis. Užsikrečiama nuo sergančio difterija, sveikstančio arba besimptomio bakterijų nešiotojo, kurie bakterijas į aplinką išskiria kosėdami, čiaudėdami, kalbėdami (oro lašeliniu būdu). Nuo užsikrėtimo bakterijomis iki simptomų atsiradimo praeina 2-5(10)d. Dažniau sergama žiemos mėnesiais.
Didžiausias pavojus užsikrėsti gresia neskiepytiems/nepilnai paskiepytiems, nusilpusio imuniteto žmonėms.

Difterijos sukeliami simptomai

Toksinus gaminančios bakterijos pažeidžia kvėpavimo takus, padengia juos balkšvai pilkšvu apnašu – pseudomembranomis. Dažniausiai pažeidžiamos tonzilės ir ryklė. Sunkiais atvejais apnašu pasidengia nosis, balso stygos, trachėja, bronchai. Liga pasireiškia bendru silpnumu,gerklės, galvos skausmu, karščiavimu, sunkumu ryjant, balso pasikeitimu, kaklo patinimu, dusuliu.

Ligai progresuojant, toksinai krauju išnešiojami po visą organizmą, dažniausiai pažeidžiama širdis ir nervai.

Odos difterija reta liga, ja susergama, kai ant pažeistos odos patenka toksinų negaminančių difterijos bakterijų. Susidaro iki 5cm dydžio opos, dažnai su nekroze centre, gali būti padengtos balkšvu apnašu. Paprastai opos susidaro galūnėse – rankose, kojose.

Kaip diagnozuojama difterija?

Difterijos diagnozei pagrįsti reikia įrodyti bakterijos buvimą, t.y iš kvėpavimo takų ar žaizdos turi būti imami pasėliai, sėjami ir auginami  specialiose terpėse.

Difterijos gydymas

Jeigu įtariate difteriją, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją, nesigydykite namie patys. Visi sergantys difterija gydomi ligoninėje.

Pagrįstai įtariant difteriją, kuo greičiau turi būti suleidžiamas antitoksinis serumas (specialus serumas nuo difterijos), jis padeda apsaugoti nuo toksinų išplitimo po organizmą ir sunkių komplikacijų.

Taip pat gydoma antibiotikais, paprastai penicilinu ar eritromicinu tinkamomis dozėmis pagal amžių ir svorį 14d. Po gydymo turi būti vėl imamas pasėlis, jei gydymas buvo sėkmingas, pasėlis turi būti neigiamas, jeigu jis teigiamas, dar 10d skiriami antibiotikai.

Gali būti skiriamas ir simptominis gydymas: malšinama temperatūra, skausmas, šalinamos susidariusios plėvės, lašinami skysčiai į veną.

Prognozė priklauso nuo ligos sunkumo, jos išplitimo, ligonio amžiaus, nuo laiko, kada nuo simptomų atsiradimo suleistas antitoksinas, gretutinių ligų.

Odos difterija širdies ir nervų pažeidimą sukelia retai.

Skiepai nuo difterijos

Svarbiausias nuo difterijos apsisaugojimo būdas yra skiepai.

Pagal Lietuvos skiepų kalendorių, mūsų šalyje vaikai nuo difterijos yra skiepijami 2, 4, 6,18mėn, 6-7m, ir 15-16m. Suaugę, turi skiepytis kas 10m. Vakcina vadinasi DTP, į jos sudėtį įeina skiepai nuo difterijos, kokliušo ir stabligės.

Po artimo kontakto su sergančiu difterija, reikia paimti pasėlį iš nosiaryklės, patartina skirti profilaktinį antibiotikų kursą 7-10d, kaip ir gydymo metu, skiriant peniciliną ar eritomiciną.
Neskiepytus ar nepilnai skiepytus žmones reikia paskiepyti.

Parengė gyd. Justė Matukaitė Difterija